Nekaip negaliu užmegzti normalių, artimų santykių. Esu bendraujanti, įdomi asmenybė, daug domiuosi viskuo ir skaitau, o prie to sportuoju, palaikau atletišką kūno sudėjimą ir kaip atitinku kažkokius visuomenės standartus. Pradžioje viskas atrodo gražiai, susirašinėjame, bendraujame, susitinkame, flirtuojame vienas su kitu, bet kai tik žengiu žingsnį į priekį tai arba iškart būnu nusiųstas į “draugų zoną”,...
Tkriausiai nė vienas neužaugome be kankinančių klausimų – kas aš esu? Ar aš seksualus? Ar pakankamai? Anksčiau ar vėliau klausimai, jei į juos neatsakome, velkasi kaip šleifas ir daro įtaką mūsų tolimesnei gyvenimo kokybei. Dažniausiai vaikams antrųjų metų pabaigoje susiformuoja lyties tapatumo šerdis (aš esu berniukas, aš esu mergaitė).* Todėl labai svarbu į juos atsakinėti...
Du metus draugauju su vaikinu. Viskas kaip ir gerai, esam labai atviri vienas kitam, jis mano geriausias draugas, myliu jį, o jis mane. Žinoma, būna ir pykčių, tačiau dažnai kalbamės, bandom suprasti vienas kitą. Mūsų santykius netgi pavadinčiau šiek tiek racionaliais. Prieš susipažįstant su savo dabartiniu vaikinu, vaikščiodavau į pasimatymus. Dar nebuvau turėjus vaikino. Susipažinau...