Adomas, 25 m.

Tomui esu labai dekingas už tai, kad išbuvo su manimi, kad ir koks ateidavau. Visada jaučiausi, jog buvo stengiamasi mane pasitikti ten, kur tuo metu buvau, ir niekad nesijaučiau dėl to teisiamas, daug dažniau jausdavau žaismingą ar rimtą susidomėjimą bei norą mane matyti bei suprasti. Po apytiksliai metus trukusių susitikimų jaučiuosi daug ramesnis dėl terapijos pradžioje man pastovų nerimą kėlusių gyvenimo aspektų, tokių kaip produktyvumas bei kitų žmonių nuomonė apie mane. Regis, pavyko kitiems perleisti bent dalį atsakomybės, todėl dabar galiu kiek lengviau atsipūsti, nors turiu pripažinti, kad jausmas vis dar neįprastas. Nemanau, kad terapija buvo panacėja, bet tikrai sukūrė erdvę pabūti tiek su savimi, tiek santykyje su kitu bei patyrinėti skirtingus savo asmenybės aspektus nesijaučiant teisiamam, bei išgirsti kitą, labiau atjaučiančią perspektyvą į daromas klaidas ar sutinkamus sunkumus.

Mantas, 35 m.

Jau kuris laikas žvalgiausi asmeninės terapijos, norėjosi išspręsti mane kamuojančius klausimus dėl darbo, geriau pažinti asmenines emocijas ir su jomis tvarkytis. Terapijose pas Tomą lengvai radau bendrą kalbą. Eigoje pavyko labiau grįžti į save bei geriau suprasti mane kamuojančius klausimus. Padėjo atpažinti jautrias gyvenimo vietas bei nuolatos klausė, kaip aš noriu su jomis tvarkytis, taip įgalindamas pačiam spręsti už savo gyvenimą. Kartais tiesiog bendraudavome apie kasdienius dalykus ir atrasdavome juose kažką įdomaus bei praturtinančio. Esu dėkingas už šią kelionę bei palaikymą joje. Rekomenduočiau Tomą kaip gerą specialistą – išklausantį, besidalinantį įžvalgomis ir atjaučiantį.

Gabrielius, 31 m.

Nors ir pats kelias iki tikslo nebuvo pilnai akivaizdus, dabar jaučiu ženklų saviraiškos ir savarankiškumo patobulėjimą. Tomas buvo išklausantis ir dėsningas terapeutas 🙂

Linas, 30 m.

Atėjau nepasitikintis savimi, abejojantis visais savo sprendimais – juos nuolat pergalvojantis, tiek prieš priimant, tiek jau priėmus. Buvau pernelyg daug planuojantis, kuriantis įvairius galimus įvykių scenarijus, ieškantis tobulo plano. Visuomet norėjau žinoti, nuspėti įvykių seką (ateitį), jaučiausi nekomfortiškai nežinomybėje, tokiomis sąlygomis jaučiausi neveiksnus. Nesijaučiau suaugęs, nuolatos plakdavau save už menkiausią klaidelę. Pasirodo, plakdavau net ir tuomet, kai atsitikdavo nuo manęs nepriklausomi dalykai.

Išeinu gerokai labiau suaugęs, pasitinkintis savimi. Nebesu toks jautrus kritikai. Prisiimu atsakomybę už kiekvieną savo sprendimą, kad ir koks jis bebūtų – pasirodo, žmogus neprivalo daryti viską tobulai :). Man nebereikia žinoti, kas bus rytoj. Užtenka šiandienos. Kadangi užtenka šiandienos, aš pradedu gyventi dabar, o ne planuose. Nebeliko „o jeigu tik būčiau“, „o jeigu kažkas atsitiks…reikia viską įvertinti“. Nukrito didžiulis svoris, našta. Šiandienoje atsirado daugiau spalvų. Esu laimingas.

Kiekvienas susitikimas su Tomu buvo lyg pasisėdėjimas prie upės – visiškas atsitraukimas nuo rūpesčių ir problemų. Kartu galėjome pažvelgti į viską labai objektyviai, iš kitos perspektyvos. Tai nebuvo greitas kelias, bet jis buvo tikrai įdomus, ugdantis.

Sunkiausia buvo pradėti. Maniau, kad problemos pačios išsispręs, tačiau laikas bėgo ir niekas nesikeitė. Pačiam sau padėti buvo sunku. Pasakiau sau, kad taip jaustis likusį gyvenimą tikrai nenoriu. Radau Tomo puslapį, daugiau nei mėnesį svarsčiau, skaičiau atsiliepimus. Tuomet pagaliau pasiryžau. Sakiau sau: „juk pirma sesija nieko nekainuoja, neprivalau tęsti jeigu nepatiks“ 🙂

Tad jei jau skaitote šį komentarą, tikiu, kad esate čia ne veltui. Nedvejokite, pirmyn – pažinkite save.

Monika, 31 m.

Man terapija – labai svarbus savęs pažinimo bei priėmimo procesas, kurį praeiti savarankiškai yra daug sunkiau, o kartais gal net neįmanoma. Kas įdomiausia, tai visi suvokimai ir atsakymai tarsi ateina iš manęs pačios. Kaip ir savarankiškai, tačiau terapeutas atlieka labai svarbią rolę nukreipti ten, kur reikia, tinkamu būdu – nevertinant, nedalinant patarimų, su nuoširdžiu palaikymu ir didesne atjauta, nei kartais galima gauti iš artimųjų. Terapiją rekomenduočiau visiems, kas jaučiasi užstrigę žalingų įpročių rate, kuriuos susikuriame patys ar atsinešame iš vaikystės, kas jaučia skausmą ar kentėjimą dažniau nei džiaugsmą, kam trūksta meilės sau. O pradėjus terapiją palinkėčiau kantrybės ir tikėjimo.

Vaida, 35 m.

Ilgai galvojau apie terapiją.. Vis norėjau jos imtis, tačiau nedrįsau. Visada rūpėjo tam tikri klausimai, į kuriuos negalėjau rasti atsakymų pati.. Artimo žmogaus liga bei nerimo atakos naktimis padėjo suprasti, kad nebegaliu gyventi visuomenės sukurto gyvenimo, paremto tam tikrais standartais, kad jaučiuosi vieniša net ir būdama draugų rate ir kad jei nieko nesiimsiu, tapsiu vis labiau nelaiminga.

Jokių lūkesčių nekūriau, tačiau negalėjau patikėti, kad po kelių sesijų supratau, kad tai ypatinga emocinės sveikatos higiena. Galvojau, kad bus sudėtinga atsiverti nepažįstamam žmogui, tačiau sesijų metu net pamiršdavau, kad kalbu su psichologu..

Po kiekvienos sesijos jausdavausi skirtingai, tačiau jau po kelių savaičių supratau, kad tai neįkainojamas dalykas, kai vis labiau gali pažinti save. O kai pradedi save pažinti, nebenori meluoti sau, nori mylėti save, ir atsiranda sugebėjimas iš tiesų džiaugtis esama akimirka. Sąžiningas darbas sesijų bei visos savaitės eigoje padėjo atrasti dalykus iš naujo, nepaisyti svetimų standartų, pamiršti vaikystės nuoskaudas ir iš tiesų jaustis laiminga.

Nuoširdžiai linkėčiau kiekvienam žmogui pabandyti terapiją. Kartais skaitai žodžius knygoje ir jie atrodo iki skausmo žinomi, tačiau nesupranti jų tikrosios reikšmės. Tik su psichologo pagalba man pavyko suprasti ką reiškia iš tiesų jausti vidinę ramybę.. Šio jausmo neatstos niekas pasaulyje.

Tam tikros gyvenimo aplinkybės po 8 mėnesių nuolatinių užsimėmių privertė stabtelti mane su terapija, tačiau tikrai žinau, kad sugrįšiu. Ne kartą teko įsitikinti pasirinkto psichologo profesionalumu ir konfidencialumu. Atradau tai, ko nenusipirksi už jokius pasaulio pinigus.

Nuoširdžiai linkiu to kiekvienam.

Mantas, 26 m.

Į asmeninę terapiją atėjau sau sunkiu laikotarpiu. Tai nebuvo dažnai su psichoterapija siejamos problemos, tokios kaip depresija ar panikos atakos. Priežastis buvo ta, jog gyvenime norėjosi pokyčių: mažiau būti priklausomam nuo aplinkinių kritikos, geriau pažinti save ir savo mintis. Atrodė, kad mąstau per daug ir nemoku jaustis gerai.

Neretai turime klaidingą supratimą, jog apie tai, kas mums patiems yra geriausia, patys asmeniškai žinome geriausiai. Manau, kad ne tik nežinome, bet ir neturėtume. Esame socialiniai chameleonai, mes negalime be žmonių ir dažnai būname skirtingi prie skirtingos aplinkos. Todėl ta valanda su psichoterapeutu padėjo trumpam sustoti, pažvelgti į save iš šalies. Tai buvo labai įdomus, prasmingas ir turtingas tuo, ką išmokau, etapas – po terapijos save jaučiu tvirčiau. Asmeninė analizė man niekada nebuvo svetima, tačiau dabar įgijau dar vieną, trečią kampą, iš kurio galiu pažvelgti į situaciją. Tai – nepriklausoma, tik gero linkinti pusė, siekianti, jog aš jausčiausi laimingas.

Asmeniškai man svarbiausia, jog esu visiškai ramus, kad atsiradus poreikiui galėsiu susisiekti su Tomu ir užsirašyti pas jį į konsultaciją. Kaip ir sporto atveju, netreniruojami raumenys dažnai subliukšta, taip ir psichologiniai raumenys turi būti periodiškai prižiūrimi. Esu linkęs tikėti, jog gyvenimas juda ciklais, aukštyn žemyn. Kai mums gerai, atrodo, kad visas pasaulis mums šypsosi, o kai blogai, pasimetame ir pradedame kaltinti visus aplink ir save.

Prie vieno tokio nusileidimo pagelbėjo Tomas, prie kito, neabejoju, pavyks išlipti sausam. Tačiau niekada negali žinoti, kas mūsų laukia, o svarbiausia – atėjus akimirkai surasti jėgų pasiryžti kreiptis pagalbos. Nesame tobuli, kiekvienas turime ar turėjome savų problemų, neišreikštų emocijų, kurios mums kiekvieną dieną kiša koją. Dažnas iš mūsų turbūt gali kiekvieną akimirką kreiptis į antra pusę, šeimą ar draugus, bet skirtingai nei psichoterapijos metu, draugų ar artimųjų variante gauname patarimą, kaip elgtųsi kitas žmogus mūsų kailyje. O psichoterapeutas šioje vietoje neduos patarimo ir nesakys, kad reikia elgtis taip ir taip. Jis padės tau pačiam suprasti, kaip reikėtų elgtis ir dirbs su tavimi, jog tu jaustumeis gerai. Nebus jokio spaudimo, jokio skatinimo ar vertinimo.

Pradžioje gali būti keista, nejauku, aš tą suprantu, bet įvertinus, kaip jautiesi su kiekvienu susitikimu – tikrai verta.